Vidurių šiltinė – vienas nemaloniausių įspūdžių, kurį keliautojai iš tolimų šalių gali parsivežti namo, jei prieš išvykdami nebus pasiskiepiję ar kelionės metu nesilaikys higienos reikalavimų.  „Ne pirmą kartą keliavau, anksčiau nieko panašaus neatsitiko,“- tvirtino vienas keliautojas, sugrįžęs iš Indijos ir užkrėtęs šia pavojinga liga savo šeimą.

Vidurių šiltine serga ir ligą platina tik žmonės. Būdingi ligos požymiai – ilgalaikis karščiavimas, kankinantis galvos skausmas, pykinimas, apetito praradimas, vidurių užkietėjimas arba kartais – viduriavimas. Nuo antros ligos savaitės būklė dar labiau pablogėja, paaštrėja veido bruožai, gali sutrikti sąmonė, kartais naktimis ligoniai kliedi. Odoje atsirandančios, išnykstančios ir vėl atsirandančios rausvos dėmelės – svarbus vidurių šiltinės požymis. Simptomai vargina ilgai – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tai labai išsekina organizmą.

Vidurių šiltinės sukėlėjai gali išplisti po visą organizmą, todėl gali sukelti įvairių organų uždegiminius pakitimus – dažniausiai širdies, plaučių, galvos smegenų, inkstų uždegimą. Pavojngiausios komplikacijos ‒ gyvybei grėsmingas kraujavimas iš žarnyno ir žarnų prakiurimas. Negydoma vidurių šiltinė baigiasi mirtimi.

Prieš keliaujant į egzotiškus kraštus būtina pasiskiepyti nuo šios pavojingos infekcijos. Plačiai naudojamos dvi naujos, modernios vakcinos – viena leidžiama į raumenis, kita geriama. Informaciją, kada ir į kokias šalis vykstant reikia skiepytis nuo vidurių šiltinės, visada galite gauti savo miestų ir apskričių visuomenės sveikatos centruose, sveikatos priežiūros įstaigose. Papildoma vakcinos dozė rekomenduojama kas trejus metus.

Pavojus užsikrėsti per vandenį ir maistą

Vidurių šiltinę sukelia Salmonella typhi bakterija. Užsikrečiama, kai į žmogaus organizmą per burną patenka ligos sukėlėjų su užterštu maistu, vandeniu. Didelę riziką kelia maistas, vartojamas be terminio apdorojimo, ypač pienas ir jo produktai, daržovės, vaisiai. Taip pat užsikrėsti galima per užterštas rankas ir aplinkos daiktus, kuriais naudojosi vidurių šiltine sergantis žmogus ar sukėlėjų nešiotojas.

Infekcija vis dar plačiai paplitusi pasaulyje, ypač ten, kur blogos sanitarinės sąlygos, nesilaikoma higienos reikalavimų, nekokybiškai valomi nutekamieji vandenys. Didžiausias pavojus susirgti kyla vykstant į Pietų ir Pietryčių Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalis, kurias jau pamėgo ir turistai iš Lietuvos.  Informaciją, kaip apsirūpinti švariu vandeniu ir kokiose vietovėse elgtis atsargiau, turėtų suteikti kelionę organizuojanti agentūra, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (www.ulac.lt ) bei sveikatos priežiūros įstaigos.

Apsisaugoti padeda skiepai ir higiena

Lietuvoje didžiausias sergamumas vidurių šiltine buvo per Antrąjį pasaulinį karą. Dabar registruojami pavieniai atvejai, kurie „įvežami“ iš kitų šalių, todėl prieš kelionę į didelio endemiškumo kraštus būtina pasiskiepyti nuo vidurių šiltinės. Ypač rekomenduojama tiems, kurie planuoja ilgesnį laiką praleisti Indijoje, Pakistane, Bangladeše.

Net ir pasiskiepijus reikia vengti galimai užteršto maisto ir vandens. Rekomenduojama vandenį gerti tik iš buteliukų, kurie tinkamai uždaryti, kruopščiai plauti vaisius, daržoves, vengti nepasterizuoto pieno ar jo produktų, nepirkti gėrimų iš gatvės prekeivių. Taip pat nepamirškite asmens higienos – svarbu nuolat kruopščiai plauti rankas.