Europoje sparčiai daugėja susirgimų tymais, daugiausia jų registruojama Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Padidėjęs tarptautinių kelionių skaičius ir nepakankamos skiepijimų apimtys didina riziką tymų virusui patekti į mūsų šalį.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2002 m. Lietuvoje buvo stebėtas tymų protrūkis, nuo 2003 m. registruoti tik pavieniai tymų atvejai, o 2011 m. vėl padaugėjo susirgimų skaičius. Viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik vykdant sistemingą vakcinaciją. Lietuvoje pagal nacionalinį skiepų kalendorių rekomuonduojama skiepyti vaikus 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Labai svarbu savavališkai nepažeidinėti šių rekomendacijų.

Virusai plinta itin lengvai

Tymai – itin lengvai užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašiniu būdu. Užsikrėsti galima nuo sergančio žmogaus, kuris virusus į aplinką išskiria per kvėpavimo takus. Aplinkiniams sergantysis pavojingiausias yra kelias dienas iki simptomų pradžios, per visą bėrimo laikotarpį ir dar kelias dienas po išbėrimo. Virusai labai lakūs, jie lengvai plinta pastatuose, tad užsikrėtimui nebūtinas artimas kontaktas su sergančiuoju. Imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji.

Bėrimas leidžiasi žemyn

Nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo gali praeiti savaitė ar net trys. Liga prasideda karščiavimu, sausu kosuliu, sloga.  Akys paburksta, parausta, bijo šviesos, ašaroja. Apžiūros metu galima burnoje pamatyti smulkių raudonų taškelių gomurio srityje ar smulkių bakšvų dėmelių (panašių į pabarstytas manų kruopas) skruostų gleivinėje.

Po kelių dienų nuo ligos pradžios išberia visą kūną. Pirmiausia bėrimas atsiranda galvos srityje (už ausų, veido, kaklo srityje), vėliau „leidžiasi“ žemyn: antrąją dieną išberia liemenį, o trečiąją – rankas ir kojas. Bėrimams nykstant jų vietoje dar apie savaitę ar ilgiau lieka rusvų dėmių, oda gali pleiskanoti.

Galimos sunkios pasekmės

Tymai išlieka viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Net trečdalis susirgusiųjų gali turėti rimtų pasekmių. Tymai dažniausiai komplikuojasi ausų, plaučių uždegimu, virškinamojo trakto sutrikimais, rečiau – smegenų uždegimu Mirštama dažniausia dėl plaučių uždegimo, rečiau dėl smegenų pažeidimo ar kitų komplikacijų. Liga pavojingiausia jaunesniems nei 5 metų vaikams ar suaugusiems nuo 20 metų. Nėštumo metu susirgus tymais galimi persileidimai, priešlaikinis gimdymas, įvairūs apsigimimai.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, skiepijama kombinuota tymų-raudonukėskiaulytės vakcina. Jau daugiau kaip 40 metų naudojamos vakcinos per daugelį metų pasiteisino kaip efektyvios ir itin saugios, tačiau esant nepakankamoms skiepijimų apimtims vis dar registruojami infekcijos protrūkiai.

Kad susidarytų tinkama apsauga, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Vaikai pradedami skiepyti antraisiais gyvenimo metais, vakcinacija pakartojama dažniausiai prieš mokyklą. Suaugusiems, neskiepytiems nuo tymų ir nesirgusiems šia liga, taip pat rekomenduojama pasiskiepyti. Ypatingai svarbu tai padaryti prieš keliaujant į užsienį ar rengiantis į didelius viešus renginius, kurių metu vienoje vietoje susitelkia didelė minia žmonių.