Stabligę sukelia aplinkoje plačiai paplitusios bakterijos. Jos patekusios į žaizdas pradeda gaminti stiprų nuodą – neurotoksiną, kuris pažeidžia nervų sistemą ir taip sukelia raumenų spazmus.

Susirgti stablige rizikuoja įvairaus amžiaus žmonės, tačiau tai ypač pavojinga naujagimiams, nes liga neretai baigiasi mirtimi. Naujagimių stabligė buvo paplitusi seniau, kai moterys gimdydavo ne medicinos įstaigose ir virkštelė būdavo nukerpama nesteriliais instrumentais.

Nespecifinė stabligės profilaktika – tinkamas žaizdų sutvarkymas. Nors tai neapsaugos nuo stabligės, bet išplautoje žaizdoje lieka mažiau užkrato. Pagrindinė profilaktikos priemonė yra vakcina – stabligės toksoidas, sužadinantis apsauginių antikūnų gamybą organizme.

Daugiausiai sporų – dirvožemyje

Stabligės sukėlėjų sporos yra paplitusios visur be išimčių, taigi apsikrėsti galima net užmynus ant stiklo šukės močiutės sode. Stabligę sukeliančios bakterijos veisiasi įvairiausių gyvūnų žarnyne, su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu išbūna gyvybingos labai ilgai – mėnesius ar net metus. Su žole jos vėl patenka į gyvūnų žarnyną, ir taip ratas sukasi toliau.

Tiesa, žmogui suvalgius pievų, miškų uogų ar kitų miško gėrybių stablige susirgti neįmanoma – iš virškinamojo trakto ligos sukėlėjai pasišalina taip pat, kaip ir gyvūnams. Tačiau sukėlėjams patekus į žaizdas susidaro jiems palankios beorės sąlygos,  pradedami gaminti neurotoksinai. Ypač pavojingi žemės ūkio, mėšlo tvarkymo darbai, nes mėšle yra ypač daug stabligės sporų. Susirgusieji stablige aplinkiniams nepavojingi.

Stabligė pasireiškia įvairių raumenų spazmais

Pagrindinis ligos požymis – raumenų spazmai. Jie gali būti  labai skausmingi. Tiesa, iki prasidedant spazmams, kurį laiką gali tęstis užslėpta ligos forma, kai jaučiamas tik skausmas ar maudimas sužeidimo (net užgijusio) vietoje, kartais – nedidelis karščiavimas ir kiti bendro negalavimo požymiai.

Ligai progresuojant, priepuoliai dažnėja ir gali lemti sunkias komplikacijas. Jeigu stiprūs spazmai apima didelių raumenų grupes, nuo jų lūžta kaulai, o nuo kramtomųjų raumenų spazmų – dantys. Ši liga gali pasibaigti mirtimi, nepaisant taikomų gydymo priemonių. Mirtis dažniausiai ištinka todėl, kad sergant sunkia stabligės forma dėl ilgalaikio kvėpavimo raumenų spazmo sutrinka kvėpavimas.

Persirgus imunitetas neįgyjamas

Persirgus stablige ir pasveikus natūralus imunitetas nesusidaro, todėl vakcinacijos svarba išlieka milžiniška.

Norint apsisaugoti nuo stabligės, reikalingos trys DTP (kokliušo, difterijos, stabligės) vakcinos dozės kūdikystėje, papildomos 2 dozės antraisiais gyvenimo metais ir pradėjus lankyti mokyklą (6-7 metais), o paauglystėje (15-16 metais) ir vėliau suaugusiesiems kas 10 metų rekomenduojama skiepytis Td (stabligės, difterijos) vakcina.

Lietuvoje 26 metų ir vyresni suaugusieji gali pasiskiepyti stabligės vakcina valstybės lėšomis – programa vyksta visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Susižeidus gali būti reikalinga skubi vakcinacija. Tai priklauso nuo žaizdos gilumo, užterštumo ir nuo to, kiek laiko praėjo nuo paskutinės vakcinos dozės įskiepijimo. Nenustebkite, jei stabligės vakcina jums bus įskiepyta net tuomet, kai gilesnį sužeidimą patyrėte buityje, kur nėra dirvožemio, pvz., gilesnio įpjovimo ar įdūrimo atveju.