Rotavirusinė infekcija – dažniausia sunkaus viduriavimo ir skysčių netekimo priežastis kūdikiams ir mažiems vaikams. Iki 5 metų beveik visi vaikai perserga šia liga. Dažniausiai sergama nuo 3 mėnesių iki 2 metų amžiaus. Infekcija paplitusi šaltuoju metų laiku, didžiausias sergamumas žiemos – pavasario mėnesiais. Ligos sunkumas įvairus: nuo labai lengvos iki labai sunkios. Nuo sunkių infekcijos formų padeda apsisaugoti geriamoji rotaviruso vakcina.

Svarbu dažnai plauti rankas

Liga plinta žaibiškai. Užsikrėsti galima nuo sergančio žmogaus, kuris virusus į aplinką išskiria su išmatomis. Virusai gan atsparūs ‒ aplinkoje gali išlikti iki 10 dienų.  Užsikrečiama, kai net nedidelis virusų kiekis patenka į burną dažniausiai per nešvarias rankas, užterštus bendrai naudojamus daiktus ar paviršius, pvz., per žaislus, indus, durų rankenas  ir kt.

Pagrindinė problema – skysčių netekimas

Ligos simptomai pasireiškia labai greitai – po dienos ar kelių dienų nuo užsikrėtimo. Ligoniai karščiuoja, vemia, viduriuoja, skundžiasi pilvo skausmu, pūtimu. Tuštinasi gausiomis, putotomis, rūgštaus kvapo, vandeningomis išmatomis kartais net iki 15-20 kartų per parą. Viduriavimas tęsiasi dažniausiai 4 – 8 dienas.

Jei yra dažnas ar gausus vėmimas, viduriavimas ir sergantieji geria nepakankamai daug skysčių, atsiranda dehidracijos požymių, būdingas vangumas, mieguistumas, bendras silpnumas. Bet kuri su rotavirusine infekcija susidūrusi šeima žino, koks tai sunkus išbandymas ir pačiam susirgusiajam, ir jo artimiesiems.

Rotavirusinės infekcijos komplikacijos vis dar mirtinos

Paskutiniais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje 2004-aisiais dėl rotavirusinės infekcijos ir jos komplikacijų mirė 527 tūkst. vaikų iki 5 metų amžiaus. Daugiausiai aukų skaičiuojama Indijoje.. Ten užfiksuota 23 proc. visų šios infekcijos aukų.

Vakcina padeda išvengti sunkių ligos formų

Rotaviruso vakcina padeda apsisaugoti nuo sunkių rotavirusinės infekcijos formų, kurioms dažnai būtinas intensyvus gydymas.  Tokiu būdu išvengiama ir gyvybei grėsmę keliančios dehidratacijos. Ji gali išsivystyti labai greitai: dažnai net pasiekus gydymo įstaigą būna nelengva atstatyti nualinto organizmo skysčių balansą.

Skiepijimui naudojamos geriamosios vakcinos. Kadangi infekcija pavojingiausia kūdikiams ir mažiems vaikams, rekomenduojama anksti pradėti vakcinaciją. Pirmąją vakcinos dozę galima skiepyti kūdikiams jau nuo 6 savaičių amžiaus. Tik nepamirškite, jog vakcinacija turėtų būti baigta labai anksti ‒ iki pusės metų (24 ar 26 savaičių).

Svarbu suprasti, jog vakcina apsaugo nuo sunkių ligos formų, tačiau užsikrėsti ir persirgti lengvesne ligos forma gali ir paskiepytieji.

Negalima skiepyti asmenų, jei jie alergiški vakcinos sudėtinėms medžiagoms ar po pirmosios dozės pasireiškė alerginė reakcija. Vakcinacija nerekomenduojama, jei buvusi invaginacija, nekoreguotos įgimtos virškinamojo trakto anomalijos ar diagnozuotas sunkus imuninės sistemos sutrikimas. Jei yra sunki infekcija, vaikas karščiuoja, vemia, viduriuoja, skiepijimą reikia atidėti.