Raudonukė – užkrečiama virusinė liga, plintanti oro lašiniu būdu. Užsikrėsti galima tik nuo kito žmogaus. Per kvėpavimo takus patekę virusai po visą organizmą pasklinda maždaug per savaitę, o pirmieji ligos simptomai išryškėja praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo.

Vaikai šia liga dažniausiai perserga lengvai – vargina tik nedidelis karščiavimas, trumpalaikis bėrimas, neretai padidėja pakaušio limfmazgiai. Tuo tarpu suaugusiesiems dėl raudonukės gali išsivysti sąnarių uždegimas, gali varginti ilgalaikiai sąnarių skausmai, o susirgus nėštumo metu kyla didelis pavojus vaisiui.

Lietuvoje pradėjus skiepyti vaikus raudonukės vakcina, sergamumas šia liga gerokai sumažėjo, tačiau jei mažės besiskiepijančiųjų skaičius, liga vėl gali tapti nekontroliuojama.

Vaisiaus išsaugoti praktiškai neįmanoma

Didžiausią pavojų raudonukė sukelia moterims ankstyvojo nėštumo metu. Ši liga gali sukelti netgi vaisiaus žūtį arba įgimtą raudonukės sindromą, pasireiškiantį įvairiais apsigimimais – ypač smegenų, širdies, akių ir ausų. Tokiems vaikams dažnas kurtumas, regos sutrikimai, sunkios širdies ydos, protinis atsilikimas. Kadangi dažni sunkūs ir daugybiniai apsigimimai, jei vaisius dėl raudonukės viruso nežūsta,  sprendžiamas klausimas dėl nėštumo nutraukimo.

Nėštumo metu užsikrėtus raudonukės virusu, vaisiaus pažeidimo tikimybė siekia net 90 proc. Virusas vaisiui perduodamas dar iki pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams, todėl galimybės užsikrėtus apsaugoti būsimą kūdikį praktiškai nėra. Beje, pavojus vaisiui perduoti raudonukės virusą gresia ir tuo atveju, jei užsikrėtimas įvyko per kelias dienas prieš pastojimą.

Ligos išvengti padeda tik skiepai. Dažniausiai skiepą nuo raudonukės galima gauti kombinuotoje vakcinoje, skiepijant kartu su tymų ir kiaulytės vakcina. Vaikai skiepijami du kartus: 15 mėnesių ir 6–7 metų ar 12 metų vaikams, jei šie nebuvo skiepyti 6-7 m. amžiaus.