Pasiutligė – itin pavojinga mirtina virusinė infekcija. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo pasiutligės kasmet miršta daugiau nei 55 tūkstančiai žmonių, iš jų net 30–50 proc. sudaro vaikai iki 15 metų. Didžiausias sergamumas stebimas pietryčių Azijoje (ypatingai Indijoje) ir Afrikos žemyne. Lietuvoje registruojami tik pavieniai susirgimų atvejai, deja, jie visuomet mirtini. Vienintelis būdas išgelbėti gyvybę – pasiutligės vakcinos įskiepijimas laiku.

Pasiutę šunys – didžiausia grėsmė žmonėms

Tai viena iš nedaugelio virusinių infekcijų, kurią žmonėms perduoda gyvūnai. Pagrindinis užsikrėtimo kelias – pasiutlige sergančio šuns įkandimas.  Iš vaikystės prisimename, kaip svarbu saugotis pasiutusių šunų. Rečiau pasiutligę per įkandimus ar įdrėskimus gali perduoti ir kiti naminiai ar laukiniai gyvūnai – katės, graužikai, lapės, šikšnosparniai ir kt.  Lietuvoje kasmet į medikus kreipiasi apie 6 – 7 tūkstančiai žmonių, nukentėję nuo įvairių gyvūnų.

Užsikrečiama, kai pasiutligės virusas su gyvūno seilėmis patenka į žaizdą ar net nedidelius odos įbrėžimus, gleivinės pažeidimus. Kiti užsikrėtimo būdai itin reti, kadangi į aplinką patekęs virusas labai neatsparus ir jo plitimui reikalingas labai glaudus kontaktas.

Pasiutligė dar vadinama patologiška vandens baime

Nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo praeina kelios savaitės ar net keli mėnesiai. Tai priklauso nuo ligonio amžiaus, viruso kiekio ir jo patekimo vietos – kuo arčiau galvos yra žaizda, tuo greičiau pasireiškia ligos simptomai. Iš pradžių jie labai įvairūs ir nespecifiniai: karščiavimas, galvos, gerklės ar raumenų skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir kt. Taip pat dilgčiojimo, niežėjimo pojūtis ar skausmas pažeidimo vietoje.

Vėliau, virusams išplitus ir pasiekus smegenis, ligoniai tampa neramūs, jie blaškosi, galimi agresyvumo epizodai, haliucinacijos, traukuliai. Nevaldomo sujaudinimo priepuolius gali išprovokuoti net menkiausi šviesos, garso ar kiti dirgikliai. Būdinga vandens baimė, dėl ryklės, gerklės skausmingų raumenų spazmų sutrinka rijimas, atsiranda dusulys, cianozė, seilėtekis. Iš pradžių tokie priepuoliai ištinka mėginant gerti vandenį, vėliau pakanka pamatyti, išgirsti ar tik pagalvoti apie vandenį.

Ligai progresuojant išsivysto paralyžius, koma, sutrinka širdies veikla, sustoja kvėpavimas. Mirtis ištinka per 1–2 savaites nuo ligos pradžios.

Vienintelė galimybė padėti – pasiutligės vakcina

Iki šiol veiksmingo pasiutligės gydymo nėra. Ligonis guldomas į atskirą užtemdytą palatą, saugomas nuo triukšmo, stiprios šviesos ir kitų dirgiklių. Taikomos tik simptominės priemonės.

Vienintelis būdas išgelbėti pasiutlige užkrėstą žmogų – laiku įskiepyti pasiutligės vakciną. Dažniausiai skiriamos penkios vakcinos dozės, kurios įskiepijamos per pirmąjį mėnesį. Kadangi liga mirtina, vakcinaciją reikia pradėti kuo skubiau ir jokių kontraindikacijų skiepijimui nėra. Kai kuriais atvejais pirmosiomis dienomis kartu skiriamas ir imunoglobulinas.

Nepamirškite, jog po įkandimo labai svarbu skubiai ir tinkamai sutvarkyti žaizdą: kruopščiai praplauti tekančiu vandeniu, galima naudoti muilą ar kitas dezinfekuojančias priemones. Nors tai neapsaugo nuo pasiutligės, bet gali sumažinti į žaizdą patekusių virusų kiekį. Tokiu būdu laimima daugiau laiko, kuris labai reikalingas efektyvios apsaugos susiformavimui po vakcinos įskiepijimo.

Jei apkandžiojęs gyvūnas ne seniau nei prieš metus buvo skiepytas pasiutligės vakcina ir yra galimybė jį stebėti, tokiu atveju nukentėjusiojo skiepyti nereikia. Jei po 10 stebėjimo dienų gyvūnas yra sveikas ir gyvas, nukentėjusiajam pavojaus susirgti pasiutlige nėra.

Profilaktika skiepais prieš galimą kontaktą rekomenduojama laboratorijų darbuotojams, kontaktuojantiems su pasiutligės virusu, veterinarams, medžiotojams, skerdyklų darbuotojams, o taip pat išvykstantiems į endemines šalis.

Skiepai būtini ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams

Daugiausia ligos atvejų registruojama tarp laukinių gyvūnų. Pradėjus juos skiepyti išbarstant specialias vakcinas, susirgimų ženkliai sumažėjo, tačiau esant nepakankamoms skiepijimų apimtims vis dar registruojami pasiutligės atvejai, todėl išlieka realus pavojus užsikrėsti šia pavojinga liga.

Tarp naminių gyvūnų pasiutligė retesnė, tačiau dėl glaudesnio kontakto ji labai pavojinga žmonėms.

Dėl to nepamirškite, jog būtina kasmet paskiepyti namuose auginamus gyvūnus. Vis dar didele problema išlieka valkataujantys šunys, katės. Tai ypač pavojingi vaikams, kadangi jie mėgsta pažaisti su šiais gyvūnais.

Sukurtas pasiutligės informacijos tinklas

Itin rimtą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) požiūrį į pasiutligę rodo pastangos surinkti ir susisteminti visus įmanomus duomenis apie šią ligą iš visų pasaulio šalių. Specialiai tam buvo sukurtas internetinis pasiutligės tinklas „Rabnet“ (https://apps.who.int/globalatlas) – tai didžiulė, kasmet atnaujinama pasaulinė duomenų bazė, interaktyvi informacinė sistema, kurioje bet kuriuo metu galima rasti pasaulio žemėlapį su naujausiais žmonių ir gyvūnų pasiutligės duomenimis.

Be duomenų apie ligos paplitimą tinkle galima rasti ir kitos su pasiutlige susijusios naudingos informacijos: kur kreiptis, įtariant pasiutligę, pastebėjus užsikrėtusių gyvūnų bei teorinių duomenų – pasiutligės sąsajų su gyventojų skaičiumi, jų išsilavinimu ir sveikatos apsaugos sistema. Informaciją šiame tinkle papildyti gali tik PSO įgaliotos vietinės sveikatos priežiūros organizacijos.

PSO atstovų teigimu, pasiutligė atokiose kaimiškose bendruomenėse – viena iš didžiausių sveikatos apsaugos problemų visame pasaulyje, kuriai nacionalinėse sveikatos programose turėtų būti skiriama gerokai daugiau dėmesio.