Geltonasis drugys (GD) – labai pavojinga virusų sukeliama liga, kurią platina tam tikrų rūšių uodai, paplitę Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Uodai sukėlėjus perneša nuo užsikrėtusio žmogaus ar beždžionės. Liga pasireiškia įvairiai – nuo lengvų simptomų iki labai sunkių jos formų, gali būti netgi mirtina. Ji pavadinta geltonuoju drugiu, nes daliai sergančiųjų dėl kepenų pažeidimo atsiranda ryški gelta. Apsisaugoti nuo šio susirgimo galima prieš kelionę pasiskiepijus GD vakcina.

Mirtina liga, nuo kurios specialaus gydymo nėra

Pirmųjų simptomų ilgai laukti nereikia. Praėjus keletui dienų nuo užsikrėtimo, prasideda ūmioji ligos fazė, pasireiškianti karščiavimu, galvos ir nugaros skausmu, drebuliu, sumažėjusiu apetitu, pykinimu arba vėmimu. Daugeliui pacientų simptomai praeina per kelias dienas.

Deja, apie 15 proc. atvejų liga peržengia į antrą fazę, kuri yra sunkesnė. Jos metu atsinaujina karščiavimas, atsiranda ryški gelta, pilvo skausmas, vėmimas, bėrimas odoje. Gali prasidėti kraujavimas iš burnos, nosies, skrandžio ir žarnyno: kraujingų priemaišų atsiranda vemiant ar tuštinantis. Ligai progresuojant pažeidžiama širdis, vystosi kepenų ir inkstų nepakankamumas, galimi traukuliai, sąmonės sutrikimas. Sunki ligos forma gali baigtis mirtimi net pusei sergančiųjų.

Diagnozuoti ligą pakankamai sudėtinga, ypač ankstyvojoje jos fazėje, kai simptomus nesunku supainioti su ūmia maliarija, leptospiroze, virusiniu hepatitu ir kitomis ligomis, taip pat apsinuodijimu.

Specialaus gydymo nuo geltonojo drugio, deja, nėra. Viskas, kuo užsikrėtusiajam gali pagelbėti medikai, – tai simptominis gydymas ir slauga ligoninės palatoje, kol ligonio organizmas pats įveiks su GD sukėlėją.

Saugotis turi keliautojai

Skiepytis nuo geltonojo drugio primygtinai patartina, jei keliaujate į Afriką ar Pietų Ameriką – ten kylančios epidemijos kartais apima net 20 proc. visos populiacijos. Keliaujant į didesnės rizikos zonas, būtina pasidomėti Pasaulio sveikatos organizacijos informacija apie geltonojo drugio protrūkius. Tokių vietovių, jei tik įmanoma, geriausia vengti.

Itin didelės rizikos zonoms priskiriamos ir nemažai keliautojų iš Lietuvos sulaukiančios šalys: Brazilija, Kolumbija, Peru, Bolivija. Pastaruosius du dešimtmečius susirgimų geltonuoju drugiu skaičius augo – tai siejama su mažėjančiu gyventojų imunitetu infekcijoms, miškų iškirtimu, urbanizacija, gyventojų migracija ir klimato pokyčiais.

Vakcina nuo geltonojo drugio yra taikoma jau daugelį metų. Ji saugi ir efektyvi. Svarbu ir tai, kad ji nėra brangi, kartojama  kas 10 metų. Skiepyti nerekomenduojama kūdikių iki 9 mėnesių, nėščių moterų, asmenų, pasižyminčiu alergija kiaušinio baltymui ar turinčių nusilpusį imunitetą, ypač sergančių AIDS.