Lietuvoje – didžiausia rizika Baltijos šalyse susirgti erkiniu encefalitu

Erkinis encefalitas (EE) – sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš pavojingiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų. Jai būdingi liekamieji reiškiniai, dėl kurių žmogus kartais gali likti neįgalus.

Rugsėjo ir spalio mėnesiais užregistruojama daugiau kaip pusė susirgimų erkiniu encefalitu  per metus. Lietuvoje šia liga sergama daugiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. Viena pagrindinių priežasčių – Latvijos ir Estijos gyventojai daug aktyviau skiepijasi. Taigi skiepijantis EE vakcina galima apsisaugoti nuo šios kartais sunkių pasekmių sukeliančios ligos.

Susirgimo požymiai pasireiškia

Laikas nuo erkės įkandimo iki simptomų atsiradimo gali būti labai įvairus: nuo 4 iki 28 dienų. EE diagnostiką apsunkina ir tai, kad įsisiurbusios erkės seilėse yra skausmą slopinančių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, dėl kurių žmogus nieko nejaučia ir erkės gali nepastebėti.

Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė. Pirmoji ligos banga panaši į gripą: būdingas karščiavimas, galvos, raumenų, skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, galimas pykinimas, vėmimas. Po to prasideda ,,tariamo pasveikimo“ periodas, kuris trunka vidutiniškai apie savaitę, tačiau gali tęstis ir ilgiau. Tuo metu žmogus jaučiasi sveikas. Antroji ligos banga išsivysto 20–30 proc. užsikrėtusių asmenų. Jos metu būdingas karščiavimas, pasireiškia centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai.

Lengviausia EE forma – meningitas (smegenų dangalų pažeidimas), kuriam būdingas  galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, būna įtempti sprando raumenys.

Meningoencefalitinės EE formos metu pažeidžiamos ir galvos smegenys. Tuomet be meningito simptomų pasireiškia sąmonės, orientacijos, mąstymo, kalbos sutrikimai, drebulys, judesių koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimas, galimi traukuliai, galvos nervų pažeidimas.

Retai gali būti pažeidžiamos nugaros smegenys ir nugariniai nervai. Tokiu atveju galimi įvairūs paralyžiai, dažniausiai pečių juostos, rankų.

Galimi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Retais atvejais – sunkūs invalidumą lemiantys paralyžiai. Deja, liga gali baigtis ir mirtimi.

Kovojant su erkėmis vaistai nepadės

EE virusai nuolat cirkuliuoja gamtoje, jie gali apsigyventi erkių, graužikų, žinduolių organizmuose. Žmonėms EE sukėlėjus dažniausiai perduoda kelių rūšių erkės.  Didesnį pavojų susirgti EE turi dažnai gamtoje besilankantys žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, sportininkai, grybautojai, uogautojai. Taip pat EE užsikrėsti galima vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus.

Erkių paplitimą mažina tinkama miškų, parkų ir kitų poilsio vietų priežiūra, neleidžiant užaugti aukštai žolei, naikinant miško darbų atliekas, reguliuojant graužikų populiaciją.

Žmonės nuo erkių įkandimų gali apsisaugoti įvairiais būdais: vykdami į gamtą apsipurkšti repelentais, apsirengti tinkamais drabužiais, dėvėti galvos apdangalus, po išvykos įdėmiai apžiūrėti savo ir bendrakeleivių drabužius ir kūnus. Radus įsisiurbusią erkę, ją reikia nedelsiant ištraukti ir patepti vietą dezinfekuojančiu tirpalu. Įkandimo vietoje pastebėjus bet kokius odos pokyčius ar išbėrimus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Norintiems apsisaugoti nuo EE taip pat rekomenduojama vartoti tik pasterizuotą ar virintą pieną ir jo produktus.

Efektyvių vaistų nuo šios ligos nėra, susirgus taikomos tik simptominės priemonės. Vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė – skiepijimas. Veiksmingiausia pradėti skiepytis ankstyvą pavasarį. Patikima apsauga įgijama tik įskiepijus tris vakcinos dozes per pirmuosius metus. Vėliau rekomenduojama skiepyti kas 3-5 metus.