Ar kada susimąstėte, kiek yra skiepų ir vakcinų apibrėžimų ir apibūdinimų? Pateikiame jums  kelis pačius populiariausius iš populiariausių interneto svetainių.

O gal jūs žinote dar daugiau? Pasidalinkite su  mumis arba atsiųskite klausimų.

O gal pastebėjote klaidą? Tuomet siųskite pataisytą skiepų ar vakcinos apibrėžimą.

zodynas.lt

Skiepai – susilpnintų ar numarintų ligos mikroorganizmų ar jų produktų nekenksmingas kiekis, vartojamas imunitetui sudaryti arba gydyti.

 

sveikata.info

Virusai yra panašūs į genetines kompiuterines programas – tai žydrieji kamuoliukai, prilipę prie ląstelės paviršiaus. Ir vos patekę į organizmą, pradeda atakuoti ląstelę, praninka į jos šerdį ir programuoja ją taip, kad ji pradeda gaminti virusus, pati žūdama. Būtent tai vyksta, kai žmogus suserga. Svarbiausias ginklas kovoje su virusu yra limfocitai – ląstelės, kurios bombarduoja antikūniais. Šiuolaikinė medicina dar nesukūrė ne vienos efektyvios priemonės kovoje su virusiais palyginant su žmogaus imunine sistema.

Ne kartą žmoniją atakavo įvairios virusinės epidemijos. Iš istorinių šaltinių aišku, kad raupsai Kinijoje prasidėjo 3 – ame mūsų eros amžiuje. Ten greičiausiai prasidėjo ir priemonių jai sustabdyti ieškojimas. Viena iš priemonių yra skiepai arba profilaktinis apkrėtimas, suleidus į kūną šiek tiek raupsų puvenų, kas leido persirgti liga lengvesne forma.

 

skiepai.lt

Skiepai padeda organizmui apsisaugoti nuo gyvybiškai pavojingų užkrečiamųjų ligų. Kai žalingi mikroorganizmai patenka į organizmą, imuninė sistema atpažįsta juos kaip įsiveržusius svetimkūnius. Todėl imuninė sistema ima gaminti antikūnius, kurie yra specializuotos molekulės, prilimpančios prie įsiveržusių mikroorganizmų juos deaktyvuojant arba pažymint sunaikinimui. Specializuotos imuninės sistemos ląstelės taip pat ieško ir naikina žalingus mikroorganizmus ir ląsteles, kuriose žalingi mikroorganizmai dauginasi.

Kitos imuninės sistemos ląstelės įsimena žalingus mikroorganizmus, todėl tos pačios rūšies mikroorganizmui vėl bandant įsiveržti į organizmą, imuninė sistema sugeba iš karto sureaguoti ir apsisaugoti.

Skiepai sutrumpina šį procesą ir suteikia galimybę sustiprinti imuninius atsakus žalingiems mikroorganizmams dar nepatekus į žmogaus kūną. Tokiu būdu yra apsisaugoma nuo pavojingų infekcijų arba jos pasireiškia ne taip intensyviai.

 

baltipa.lt

Terminas „vakcina“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio vacca – karvė. Pirmasis šį terminą daugiau nei prieš du šimtus metų pavartojo šiuolaikinio skiepijimo pradininkas anglų gydytojas Edvardas Dženeris (Edward Jenner), raupų skiepijimui pavartojęs karvės raupų medžiagą. Šiuo metu vakcinų gamybai naudojamos moderniausios technologijos, užtikrinančios itin didelį vakcinų veiksmingumą ir saugumą.

Vakcinų veiklioji medžiaga – vadinamieji antigenai, gyvi susilpninti mikroorganizmai, jų sudėtinės dalys arba jų išskiriami toksinai (nuodai).

Be pagrindinių veikliųjų antigenų, vakcinų sudėtyje dar būna:

  • vakcininį preparatą stabilizuojančių medžiagų. Jos neturi biologinio poveikio, tačiau reikalingos tam, kad vakcinos galiojimo laikas būtų pakankamai ilgas,
  • tirpiklio,
  • kartais – konservantų. Ištobulinus vakcinų gamybos technologijas ir vakcinas fasuojant vienos dozės flakonais ar švirkštais, konservantų naudojama vis mažiau,
  • negyvųjų vakcinų sudėtyje kartais būna medžiagų, sulėtinančių vakcinos komponentų susigėrimą į audinius ir taip pailginančių vakcinos sąveikos su imunine sistema laiką ir medžiagų, sustiprinančių vakcininių antigenų poveikį imuninei sistemai (vadinamųjų adjuvantų),
  • terpių, kuriose buvo dauginami vakcinos gamybai naudoti mikroorganizmai, likučiai. Taikant šiuolaikines technologijas, šie likučiai yra minimalūs, jie neturi nei biologinio, nei alergizuojančio poveikio.

Įskiepytos vakcinos turi sužadinti imuninę sistemą antikūnų sintezei bei kitų gynybos mechanizmų sudarymui. Vakcina neturi sukelti daug nepageidaujamų reiškinių. Deja, to išvengti ne visuomet pavyksta, nes vakcinos dirgiklis (antigenas), būtinas imuninei sistemai sužadinti, neišvengiamai sukelia nedidelių nepageidaujamų reiškinių. Dažniausiai nepageidaujami reiškiniai būna nesunkios vietinės ar sisteminės reakcijos. Jos dažniausiai praeina be jokio gydymo ir būna nepalyginti lengvesnės nei ligos, nuo kurių vakcinos apsaugo.

 

lt.wikipedia.org

Vakcina – medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus.

Vakcinos yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių cheminių medžiagų.

Vakcinos gali būti profilaktinės ir gydomosios.

  • Profilaktinių vakcinų paskirtis – nesukeliant ligos paleisti natūralius imuninės sistemos gynybinius mechanizmus prieš ligos sukėlėją. Kai organizmas susidurs su laukiniu infekcijos sukėlėju, jis jau turės apsaugą nuo jo, t. y., imunitetą. Dažniausiai vakcinos yra skiepijamos sveikam žmogui, siekiant jį apsaugoti nuo užkrečiamų ligų. Vakcinų skiepijimas gali būti naudojamas ir norint apsaugoti žmogų, turėjusį kontaktą su sergančiuoju.
  • Gydomoji vakcina.