Mitai ir tikrovė

MITAS. Vakcinos – naujausių amžių išradimas, kurio poveikis sveikatai dar nėra iki galo ištirtas
REALYBĖ. Šiuo metu neabejojama, kad vakcinos – efektyviausia sveikatos išsaugojimo priemonė per visą žmonijos istoriją. O ligų išvengti žmonės stengėsi nuo gilios senovės. Senovės Kinijoje, Indijoje jau prieš keturis tūkstančius metų buvo bandoma apsisaugoti nuo raupų įvairiais būdais naudojant sergančiojo lengva ligos forma pūlinių turinį arba šašus. Skiepijimo pradininku laikomas anglų gydytojas Edvardas Dženeris (Edward Jenner, 1749-1823). Jis 1796 m. atliko eksperimentą, kuriuo įrodė, kad medžiagos, paimtos iš raupais sergančios karvės, įskiepijimas tikrai apsaugo nuo tikrųjų raupų. Aišku, vakcinų kūrimas ypač paspartėjo 20 amžiaus pradžioje – tam didžiulės įtakos turėjo mikrobiologijos, imunologijos ir biologinių technologijų pasiekimai.

MITAS. Pradėjus skiepyti, ligos niekur neišnyko
REALYBĖ. Ne visos ligos išnyko nuo Žemės paviršiaus, tačiau sergamumas jomis sumažėjo iš esmės. Iš tiesų, sukūrus vakcinas, pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: buvo likviduoti raupai, sėkmingai vykdoma poliomielito likvidavimo programa, žymiai sumažėjo sergamumas difterija, stablige, kokliušu, virusiniu hepatitu B, raudonuke ir daugeliu kitų vakcinomis valdomų ligų. Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. Kontroliuojant užkrečiamąsias ligas, žymiai pagerėja ligonio ir visos šeimos gyvenimo kokybė, sutaupoma daug lėšų kitoms sveikatos palaikymo sritims. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige, tarp vyresnio amžiaus žmonių registruojami tik pavieniai difterijos ir stabligės atvejai, sergamumui hepatitu B būdinga mažėjimo tendencija.

MITAS. Ar vakcina padės, priklauso tik nuo žmogaus tikėjimo tuo
REALYBĖ. Didžiulis vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas sukėlė ir paradoksalių rezultatų: visuomenė, o neretai ir medikai, užmiršo buvusių ligų paplitimo mastą ir sunkumą, vakcinų vaidmenį ligų kontrolei, neadekvačiai sureikšmindami nepageidaujamus vakcinų poveikius. Sakoma, kad „vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis”. Neretai net medikai „tiki“ arba „netiki“ vakcinų veiksmingumu. Tačiau vakcinos – tik mokslo pasiekimas, o šiuolaikinis medicinos mokslas grindžiamas įrodymais, todėl profesionalų išsakoma nuomonė, taip pat ir apie vakcinas,  yra pagrįsta įrodymais, bet ne spėliojimais.

 

Suaugusiųjų skiepijimas

Ar man pakanka vaikystėje gautų skiepų?
Ne. Nors nemažai suaugusių žmonių tebėra klaidingai įsitikinę, kad visus reikiamus skiepus jau gavo vaikystėje, ir visą likusį gyvenimą gali būti ramūs.

Ar skiepai griauna mano imunitetą?
Ne. Seniai įrodyta, kad vakcinos apsaugo nuo ligų.

Ar tiesa, kad baisiausia yra ne gripas, o jo komplikacijos?
Taip. Iš pirmo žvilgsnio gripo virusas gali pasirodyti nepavojingas, tačiau jo sukeltos komplikacijos gali būti itin sunkios: plaučių uždegimas, širdies pakenkimas.

Ar tiesa, kad pasiskiepijęs nuo gripo tikrai susirgsiu?
Pasiskiepijęs nuo gripo žmogus gali susirgti tik tuomet, jei skiepijimo metu jis jau buvo užsikrėtęs šiuo virusu ir inkubacinis ligos periodas jau buvo pasibaigęs.

Ar vakcinos nuo gripo turi pašalinį poveikį?
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, iš Lietuvos gydytojų gauta tik keletas pranešimų apie nepageidaujamą vakcinų nuo gripo poveikį, o apie rimtus sveikatos sutrikdymus – nė vieno. Pastebėta, kad kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra kur kas didesnis nei skiepų nuo gripo, tačiau apie tai dažnai pamirštama.

Skiepai brangiai kainuoja. Kodėl turėčiau juos pirkti?
Todėl, kad skiepytis – gerokai pigiau nei vėliau gydyti ligą.